plytinės pirties krosnys

[jignas]

[ramunas]

juodi dumai- vadinas truksta oro degimui
balti dumai- vadinasi oro per daug- t y pakura per vesi
idealus variantas- balksvi permatomi dumai - tada idealus degimas

reikia ziuret krosnies - as aplamai dziovintu azuolu kurenu- i pabaiga pakuros samotas net sviecia- ir nieko....
siaip - irgi siluma laiko gerai - praustis galima kad irantra ar trecia diena - vanduo buna geras

[mundis]

o ne atvirksciai su dumais?
nes pradzioje kai pakuriu dumai buna melsvi, balksvi, kai krosnis pasyla ir jeigu atidarau pelenines dureles daugiau, krosnis net uzia ir va tada buna debesys juodu dumu. taciau tik sudejus nauja glebuka malku. po kokiu 5 minuciu dumu isvis nebesimato.

[ramunas]

ne - ne atvirksciai- kai paduodi ora is apacios tada staigiai sukyla temperatura ir padideja malku degimo ploas- tada ir pritrunka to oro - t y oras paduodamas bet tokiam intensyviam degimui jo vistiek truksta.

as kitais metais bandysiu kurenti skroblu (jovaru) ir azuoju- kolkas dabar tos malkos dziusta.

[dziedas]

Oi Ramunai su azuolu atsargiai. Netikejau, bet nelabai isdziuves jis dumtrauki gerai uzkemsa. O jei krosnyje is dumu atimsi beveik viska ka gali, tai tas procesas paspartes. Kurenausi nama. Kelis metus minimum turi padziut. Geriau jau bet koks tas kuras, bet sausas

[gts]

Dėl malkų tai teko kažkada vartyti tokią knygą "Šiluminė mechanika", tai tenai mato vienetas kilogramas malkų, ir neatsižvelgiant į jokias pušis ar ąžuolus. Tokie mato vienetai kaip kaloringumas atskirai rūšiai ir pan. neegzistuoja, nes skaitoma kad bet kokios rūšies mediena 1kg. atiduoda labai panašų energijos kiekį.
Dar teko skaityti apie malkas tokią inf. kuri turėtų būt įdomi krosnių šeimininkams, kad malkos pagal degimą būna trumpaliežuvės ir ilgaliežuvės, čia turima omenyje liepsnos ilgis. Pušis - trumpo, beržas - ilgo, nors daugiau info bijau dabar pateikti nes neatsimenu, jei bus kam idomu pasistengsiu surasti tą knygutę.

[ramunas]

dziedui - si karta azuolines malkos yra "perejusios" pramoonine dziovykla- sausos kaip parakas- jau sudeginau virs kub metro- kolkas nieko destruktyvaus nepastebejau.
GTS, tu visiskai teisus , TACIAU kalbant apie KG malku reikia atsizvelgti i MALKU DREGNUMA, kris LABAI itakoja to kilogramo degimo kaloringuma.
antra - dar yra toks dalykas kaip medienos TANKIS - t y viena mediena yra LABAI lengva ir vienas KG uzima DAUG vietos pakuroje, o kita mediena LABAI sunki - i ta pacia pakura galima jos ikisti jau triskart daugiau, todel degant vienu metu 1 kg ir 4 kg malku PER TA PATI LAIKOTARPI issiskiria SKIRTINGAS energijos kiekis.

[gts]

Pats ramunai minėdamas 1kg ir 4kg turbūt kalbėjai apie tūrio vienetus; radau tokia lentelę

drėgmė 20%
beržas 0.65 m3/t
ąžuolas 0.73
drebulė 0.51
eglė 0.46
pušis 0.52

Tūrio skirtumas tarp ąžuolo ir eglės yra 1/1,6. Lengvesnis medis greičiau dega ir daugiau energijos atiduoda tuo momentu, bet kalbama apie 1 kg. energijos atidavimą per visą degimo laikotarpį, o kaip tą didesnę energiją sugaudyti, kad pro kaminą neskristų, tai jau turbūt kita tema...

[dziedas]

Na tai aisku, kad kg laai panasu. Obettaciau turis keliasdesimt procetu skiriasi
Azuolas ir sausas kemsa kaminus. Ne vienas zmogus jau patvirtino. As siais metais dakurensiu dar, po to rinksiuos kitus lapuocius

[ramunas]

paprastai kaminą kemša NEPAKANKAMAI IŠDŽIŪVĘS ažuolas.

ten sudirba sekantis mechanizmas- šlapias medis dega lėčiau ir duoda mažiau kaitros per laiko vienetą- pasekmė- mažesnė temperatūra pakuroje ir NESUDEGUSIOS medžiagos (dujos) dūmuose. va jos ir lompa prie kamino sienelių ir palaipsniui užkemša juos. tuo tarpu mūrinėse krosnyse (bent jau mano siūlomame variante) pakura turi įkaisti maksimaliai - tada degimas yra pilnas ir jokių nesudgusių medžiagų dūmuose nelieka- ir kaminą užkimšti nėra kam.